Anoniminiam asmeniui ar grupei, žinomai kaip Satoshi Nakamoto, priskiriama ne tik pirmosios šiuolaikinės kriptovaliutos, bet ir blokų grandinės architektūros, kuri leidžia sukurti Bitcoin ir kitas kriptovaliutas, kūrimas. S. Nakamoto 2009 m. sukūrė Bitcoin blokų grandinę ir kriptovaliutą.

Blokų grandinė prieš Bitcoin

Bitcoin neabejotinai yra Nakamoto kūrinys, tačiau blokų grandinės buvo išrastos visai kitu laiku ir kitoje vietoje. Karta prieš atsirandant Nakamoto baltąjai knygai (ang. White paper), Kalifornijos universiteto Berklyje (Kalifornija) doktorantas Davidas Chaumas savo disertacijoje „Kompiuterinės sistemos, sukurtos, prižiūrimos ir patikimos abipusiai įtartinų grupių” aprašė blokų grandinės duomenų bazę. Tai buvo 1982 m. – 27 metai iki Bitcoin atsiradimo. Decentralizuotų duomenų bazių buvo ir iki Chaumo, bet jei kada nors dalyvautumėte televizijos žaidime ir būtumėte paklausti kas išrado blokų grandinę, Chaumo citata turėtų jums padėti pelnyti prizą. Kada buvo išrasta blokų grandinė? 1982.

 Įtarimą keliantys Chaum tinklai nebuvo specialiai sukurti skaitmeninėms valiutoms palaikyti, tačiau ryšys tarp jų yra akivaizdus. Remdamasis savo darbu blokų grandinės technologijos srityje, 1989 m. Chaumas įkūrė bendrovę „DigiCash”. 1995 m. bendrovė pristatė kriptovaliutą, žinomą skirtingais pavadinimais – digicash, eCash ir cyberbucks.

Buvo tikima, kad „DigiCash” skaitmeninė valiuta pasižymės daugeliu šiuolaikinių kriptovaliutų savybių. Bendrovė pabrėžė, kad pagrindinis privalumas – anonimiškumas. Bendrovės teigimu, net vyriausybė negalėtų iššifruoti užkoduotų „eCash” operacijų. Tačiau Chaumui nepavyko įtikinti bankų paremti jo projektą, o be interneto infrastruktūros, kuri palaikytų peer-to-peer sandorius ir tik biržas, projektas žlugo. 1998 m. „DigiCash” paskelbė bankrotą.

Istorija beveik kartojasi

2008 m. blokų grandinės technologijos istorija tapo aktuali, kuomet internetiniuose diskusijų forumuose pasirodė mokslinis straipsnis, kuris vadinosi „Bitcoin: Peer-to-Peer Elektroninė grynųjų pinigų sistema” bei buvo priskiriamas Satoshi Nakamoto.

Ekspertai teigia, kad Nakamoto moksliniame straipsnyje aprašytas blokų grandinės protokolas iš esmės yra toks pat kaip Davido Chaumo. Vienintelis esminis skirtumas yra tas, kad į jį įtrauktas „Bitcoin proof-of-work” konsensuso mechanizmas, skirtas duomenų blokams patvirtinti ir monetoms išgauti. Vis dėlto dauguma žmonių mano, kad būtent Satoshi Nakamota yra žmogus, sukūręs blokų grandinės technologiją.

2008 m. Nakamoto įkėlė blokų grandinės pirminį kodą į „SourceForge”, kad viso pasaulio programinės įrangos kūrėjai galėtų prisidėti prie projekto. Pirmoji šiuolaikinė blokų grandinė pradėta kurti 2009 m. sausį ir yra siejama su kartu su Bitcoin kriptovaliuta.

Kurį laiką atrodė, jog Bitcoin kriptovaliutos projektas bus nesėkmingas ir jo lauks toks pat likimas kaip ir DigiCash. Prireikė daugiau nei dvejų metų, kad Bitcoin pasiektų simbolinę vieno JAV dolerio vertę. Ir tik 2017 m. Bitkoino vertė pasiekė 1 000 eurų. Nuo to laiko monetos vertė išlaikė jai būdingą nepastovumą, kartu turėdama smarkiai kylančią tendenciją.

Blokų grandinių gausa

Dvejus metus Bitcoin buvo vienintelė pasaulyje veikianti blokų grandinė ir kriptovaliuta. 2011 m. kūrėjai išleido blokų grandine pagrįstas kriptovaliutas Litecoin ir Namecoin – kilusias iš Bitcoin projekto. Po to, 2012 m. sekė Peercoin atsiradimas. Kitais metais buvo pristatytos penkios blokų grandinės, įskaitant pirmąjį memecoin – Dogecoin.

2015 m. Ethereum blokų grandinė buvo pristatyta komandos, kurios nariai – Bitcoin projekto dalyviai. Ethereum buvo kitoks. Kitos blokų grandinės egzistavo tik konkrečioms kriptovaliutoms palaikyti. Ethereum buvo pristatytas kaip platforma decentralizuotoms programoms paleisti. Ethereum blokų grandinėje saugomi ne tik duomenys, bet ir vykdomasis pirminis kodas, todėl ji yra tūkstančių blokų grandine grindžiamų programų pagrindas. Dėl savo lankstumo Ethereum blokų grandinė idealiai tinka ir NFT, ir dApps talpinti.

Šiandien mokslininkai eksperimentuoja su pagrindinės blokų grandinės architektūros variantais. Pagrindinės blokų grandinės gerai veikia esant nedidelėms apkrovoms, tačiau susiduria su problemomis, susijusiomis su mastelio didinimu, kad galėtų palaikyti pilnos apimties programas. Sandorių mokesčiai išauga, o apdorojimo laikas pailgėja nuo kelių valandų iki kelių dienų. Daugelyje naujųjų blokų grandinių naudojami inovatyvūs šių problemų sprendimo būdai.

Mokslininkai toliau eksperimentuoja su konsensuso mechanizmais, lygiagrečių subgrandinių koordinavimu, privačiomis blokų grandinėmis ir kitais techniniais klausimais. Dauguma naujų kriptovaliutų įvedamos siekiant paremti konkrečias programas ar industrijas, o ne kaip visuotinės paskirties vyriausybės leidžiamų fiat valiutų pakaitalai. Daugelis naujų blokų grandinės programų apskritai neturi nieko bendra su kriptovaliuta. Toms programoms kartais naudingi pagrindinės blokų grandinės architektūros pakeitimai.

Net jei pasaulio vyriausybės panaikintų kriptovaliutų rinkos įstatymą, šios blokų grandinės vis tiek atliktų esmines funkcijas sveikatos priežiūros, tapatybės valdymo, tiekimo grandinės valdymo, pramogų ir kitose srityse. Ir čia blokų grandinės pasiliks ilgam.